BLOGas.lt
Pigūs skrydžiai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Magistrinio darbo rašymo “džiaugsmai”

Pastaruoju metu vis daugiau laiko skirdamas savo magistrinio darbo rašymui nejučiomis apleidžiu kitas savo veiklas - tame tarpe ir tinklaraščio rašymą. Taip matyt elgsiuos iki gegužės mėnesio pabaigos, kuomet magistrinis bus (tikiuosi sėkmingai) priduotas :)

Kam įdomu galiu užsiminti, jog savo magistriniame darbe tiriu internetinio marketingo priemonių veiksmingumą renkantis verslo IT partnerį (IT sistemų diegėją, IT paslaugų teikėją ir pan.), atsižvelgiant į perkamas paslaugas / produktus, įmonę bei dalyvaujančių asmenų charakteristikas.

Tie, kas yra susidūrę su B2B IT paslaugų sritimi žino, jog čia bene svarbiausia yra asmeninis pardavimas, rekomendacijos (kas ką pažįsta) bei įvaizdis (patikimumas), o internetinio marketingo priemonės yra palyginus mažai ką lemiančios. Tą puikiai suprasdamas aš ir nebandysiu įrodyti priešingai. Visgi, nuojauta man sako, kad internetinio marketingo kanalas yra vertas dėmesio ir turi potencialo tapti efektyvesnis ateityje, todėl darbe analizuosiu kokie šio marketingo kanalai, kokiais atvejais yra veiksmingesni ir bandysiu įžvelgti tam tikras tendencijas bei dėsningumus.

Šiuo metu kaip tik vykdau tyrimą, kurio metu apklausiu asmenis, dalyvavusius verslo IT partnerio pasirinkime. Jeigu norite sudalyvauti, užpildykite šią elektroninę anketą.

Beje, atkreipkite dėmesį, ar papuolate į tikslinę grupę (skaitykite anketos aprašymą).

Rodyk draugams

Elektroniniai dokumentai Lietuvoje

Dokumentų valdymo sprendimų srityje dirbu jau penkerius metus ir pastebėjau, kad dažniausiai kartojamos ir labiausiai mistifikuotos frazės yra elektroninis dokumentas bei elektroninis parašas. Dažnai girdžiu įmonių (ypatingai valstybinių įstaigų) vadovų norus “pereiti prie elektroninių dokumentų valdymo”, tačiau daugiau padiskutavus paaiškėja, jog jie nevisiškai supranta, kas tai yra arba kam jiems to reikia. Taip pat, suvokimo spragų neretai aptinku bendraudamas ir su kitais įvairių sričių specialistais, kolegomis bei draugais.

Nusprendžiau pasidalinti su Jumis savo patirtimi ir šiame bloge papasakoti plačiau apie šį populiarėjantį reiškinį - pristatyti pagrindines sąvokas bei teisinius aspektus, apžvelgti realią situaciją Lietuvoje, panagrinėti privalumus bei trūkumus.

Pirmiausiai reikėtų įsidėmėti, jog Lietuvoje elektroniniu parašu patvirtintas elektroninis dokumentas turi pilną teisinę galią kaip ir popierinis dokumentas.

Kalbant apie skirtumus akivaizdu, kad įprastas popierinis dokumentas nuo elektroninio skiriasi laikmena - pirmojo informacija užfiksuota ant popieriaus, antrojo - kompiuteryje. Analogiškai, popierinis dokumentas yra tvirtinamas pasirašant įprastu būdu (su rašymo priemone), elektroninis - elektroniniu parašu. Atrodytų viskas labai paprasta, tačiau realybėje iškyla tam tikrų niuansų:

  • Nuskenuoto popierinio dokumento parašas kompiuterinėje laikmenoje netenka savo teisinės galios, todėl dokumentas patekęs į kompiuterį tampa ne elektroniniu dokumentu, o skaitmenine dokumento kopija. Taigi, nors visa informacija bei parašo atvaizdas yra užfiksuoti nuskenuotame faile, pats dokumentas nėra pilnavertis ir tuomet privalu turėti originalą - popierinę versiją.
  • Atspausdintas elektroninis dokumentas praranda savo elektroninio parašo galią ir tampa nepatvirtinta kopija. Taip yra ne tik dėl to, kad elektroninis parašas neturi popierinio pavidalo. Svarbu suprasti esminį principą - elektroniniai dokumentai gyvuoja tik elektroninėje erdvėje. Taigi, kompiuteriu parengtas bei elektroniškai patvirtintas dokumentas visą savo gyvavimo ciklą (įskaitant archyvavimą bei ilgalaikį saugojimą) turi būti elektroninėje formoje.

Šiuos du niuansus išskyriau pirmiausiai, kadangi čia bene dažniausiai ir daromos esminės suvokimo klaidos. Plačiau apie realią elektroninių dokumentų naudojimo situaciją Lietuvoje - kitame įraše.

O ar Jums jau teko susidurti su elektroniniais dokumentais?

Rodyk draugams

IT paslaugų teikėjai ir internetinis marketingas

Didžiosios Lietuvos IT kompanijos, dirbančios B2B paslaugų segmente, praktiškai nevykdo jokių marketinginių veiksmų internete (išskyrus reprezentacinių svetainių palaikymą bei pasirodantį vieną kitą spaudos pranešimą per didžiuosius naujienų portalus). Iš pirmo žvilgsnio tai lyg ir prieštarauja sveikai logikai - juk IT kompanijos dirba IT srityje, o internetas yra antri IT specialistų ir tuo besidominčių namai. Kodėl gi neišnaudojus interneto kaip efektyvaus marketingo komunikacijos kanalo? Atsakymai į šį klausimą tegali būti du: arba šioms įmonėms iš tikrųjų nėra efektyvu investuoti į interneto marketingą, arba įmonės neįvertina interneto galimybių bei potencialo artimiausioje ateityje.

Kadangi tai siejasi su mano dabartiniu darbu, šis klausimas man jau ilgokai neduoda ramybės. Aš pasiryžęs rasti į jį atsakymą ir į šią sritį gilinuosi savo magistriniame darbe, kurį pavasarį planuoju sėkmingai apginti.

Na o kol kas pabandykime šiek tiek panagrinėti B2B pirkimo ir pasirinkimo elgseną. Visų pirma dėl to, kad IT paslaugų pirkėjai yra įmonės, paslaugų teikėjo pasirinkime paprastai dalyvauja ne vienas asmuo, bet jų grupė. Taigi, galutinis sprendimas priimamas vadovaujantis labiau objektyvia informacija bei gaunama verte, nei emocijomis ar impulsyvumu. Kaip bebūtų, grupė vis tiek yra sudaryta iš asmenų, kurie yra veikiami emocijų ir jų sprendimai dažnai būna iracionalūs.

Nesvarbu, kiek grupėje dalyvauja asmenų, visuomet galima išskirti šiuos vaidmenis:

  • Naudotojai (įvairiausių sričių specialistai, būsiemieji pagrindiniai sistemos naudotojai);
  • Pirkėjai (Vadovų asistentai, sekretorės, pirkimo ar IT skyriaus specialistai, vykdantys tiekėjų paiešką, atranką ir pačią pirkimo procedūrą);
  • Įtakotojai (Aukšto lygio specialistai, skyrių vadovai ar IT skyriaus vadovai, patariantys sprendimo priėmėjams);
  • Sprendimo priėmėjai (direktoriai, savininkai, tam tikrai atvejais IT skyriaus vadovai, priimantys galutinį sprendimą).

Nors sprendimo priėmėjo vaidmuo akivaizdžiai yra svarbiausias, nereikėtų nuvertinti įtakotojų, kurie paprastai suformuoja sprendimo priėmėjų nuomonę, bei pirkėjų, kurie patys atrenka potencialius teikėjus, iš kurių vėliau vykdomas galutinis pasirinkimas.

Pažiūrėkime, kaip internetas gali įtakoti pastarųjų asmenų nuomones:

  • Įtakotojo vaidmenį IT paslaugų pirkime turintys asmenys dažniausiai būna susiję su IT sritimi (būdami IT specialistais ar skyriaus vadovais), taigi jų nuomonės suformavimui potencialaus tiekėjo matomumas bei įvaizdis internete tikrai svarbus.
  • Pirkėjo vaidmenį turintys asmenys paprastai pačioje pasirinkimo proceso pradžioje yra priversti perkratyti rinką ir rasti geriausius potencialius teikėjus tolimesniam bendravimui. Kur dar tą daryti, jei ne internete? Aišku, išimtiniai atvejai būtų tie, kuomet atrenkama apklausus tai išmanančius pažįstamus.
  • Sprendimo priėmėjo vaidmenį dažniausiai prisiima aukščiausio lygio vadovai, kurie, kaip įprasta manyti, retai kada patys ieško informacijos internete. Kaip bebūtų, įvertinant dabartinį interneto populiarumą bei jo vystymosi tendencijas ateityje, manau, šie asmenys neišvengiamai pradeda vis daugiau juo naudotis. Taigi, gerai žinomos, stiprios ir patikimos IT įmonės įvaizdžio svarba internete akivaizdi.

Manau sutiksite, kad sunku būtų paneigti interneto marketingo įtaką renkantis IT paslaugų teikėją. Deja, kol kas tik sunku pasakyti kokia ji ir nuo ko priklauso. Ateityje toliau nagrinėsiu šią sritį, bandydamas analizuoti konkrečias internetinio marketingo priemones bei jų įtaką, tuo pačiu įvertindamas ir kitus B2B marketingo aspektus (asmeninio pardavimo, ilgalaikių santykių bei klientų rekomendacijų svarbą).

Bus daugiau.

Rodyk draugams

Beprasmės svetainės - internetinis pokštas ar būdas uždirbti?

Laikas nuo laiko mane kažkokiu būdu pasiekia nuoroda į kokią nors beprasmę svetainę, kuri nesuteikia naujos informacijos ir apskritai neturi jokios vertės. Viena iš paskutiniųjų buvo arjaukaledos.lt. Užėjus į svetainę yra tiesiog pateikiamas atsakymas “Dar ne”. Turbūt atėjus kalėdoms gausime atsakymą “Jau”. Genialu, ar ne? :) O dabar įdomioji dalis - šis “šedevras” vidutiniškai per dieną sulaukia ~4.000 unikalių lankytojų. Ir beje, lankomumas kasdien vis kyla. O jeigu toks projektas peržengtų Lietuvos ribas? Manau, tuomet lankomumas būtų net 10.000 ar 100.000 žmonių per dieną!

Nežinau kaip jus, bet mane tai žavi. Internetas visgi unikali terpė, kur galima privilioti didžiulią lankytojų auditoriją su visišku niekalu. O juk kiek laikraščių leidėjai, TV laidų prodiuseriai ar galų gale tie patys didelių interneto svetainių kūrėjai įdeda laiko, kurybinių bei finansinių pastangų, kol sukuria kažką unikalaus, įdomaus ir vertingo, kas trauktų žmones. Juokinga, kai tą patį gali padaryti paprastas internautas, turintis humoro jausmą bei šiek tiek IT žinių.

Dalis tokio pobūdžio svetainių yra nekomercinės ir greičiausiai yra sukurtos programuotojų, kurie neturėjo ką veikti arba tiesiog norėjo nustebinti draugus. Jos paprastai turi aiškią pagrindinę idėją, už kurios neslypi joks komercinis tikslas uždirbti pinigų, išgarsėti ar reklamuoti kokį nors prekinį ženklą. Tuo tarpu nemažai tokių beprasmių svetainių, manyčiau, yra kuriamos su mintimi uždirbti pinigų. Tai iš karto galima pastebėti iš gausybės, dažnai akį rėžiančių, banerių, skelbimų ar kitokios formos reklamų. Štai čia iškilo man klausimas - Kiek gi tokiu būdu įmanoma uždirbti?..

Sveikas protas sako, kad tokios beprasmės idėjos yra trumpalaikės ir vienkartinės. Be to, lankytojų srautas nekokybiškas (t.y. sunku juos charakterizuoti), dėl ko užsakovai gali nenorėti talpinti reklamos. Kita vertus, juk yra būdų svetainei suteikti didesnę vertę. Štai pavyzdžiui, priverskite lankytojus įvesti gimimo datą ir jūs jau turite informaciją apie lankytojų amžių. Pasiūlykite jiems įvesti savo el. pašto adresą (kaip tą padarė arjaukaledos.lt) ir jūs jau turite netrumpą el. pašto adresų sąrašą ateities brukalams.

Nors pats neturiu patirties vystant tokius projektus, nuojauta man sako, kad nors ir beprasmė, bet su gera idėja, svetainė gali būti pelninga. O ką manote Jūs?

Keletas man užkliuvusių egzempliorių:

  • clickclickclick.com - puikus pavyzdys, kaip galima pilietinį išdidumą išnaudoti laiko švaistymui. Beje, lietuviai aštuonioliktoje vietoje.
  • iiiiiiii.com, ooooiiii.com, lalalaa.com - serija dainuojančių visiškai beprasmių (bet kažkuo linksmų) svetainių.
  • badgerbadgerbadger.com - kažkada netikėtą virusinį efektą sukėlęs nesibaigianti animacija su keista muzika.
  • asdf.com - beprasmė puslapio idėja kaip ir daugelis puslapio forumo temų (pvz.: tema “Užbaikime šią temą”, kurioje yra jau ~40.000 įrašų iš esmės apie nieką).
  • papertoilet.com - be komentarų.
  • 2on.com - pagal mistines formules iš tavo vardo ir pavardės
    išskaičiuojami įvairūs “tau tinkantys” arba “tave atitinkantys” dalykai.
  • fm.lt - ši svetainė gal vienintelis iš visų čia paminėtų suteikia
    lankytojui kažkokią vertę. Kaip bebūtų, tai yra vienas puslapis, turintis
    keliolika statinių nuorodų bei galimybę jas reitinguoti.

Rodyk draugams

Karjera banke ar aplink pasaulį su dviračiu?

Šį rudenį buvau kelioms dienoms nuvykęs į Berlyną ir ten susipažinau su įdomiu žmogumi, apie kurį norėčiau Jums daugiau papasakoti. 28 metų vokietis Marco Loechner man pasirodė ypatingas dėl savo atsidavimo dviračių sportui, drąsos bei pasiryžimo siekiant išbandyti savo fizines galimybes bei įgyvendinti gyvenimo svajones. Pradėjęs sėkmingą karjerą banke ir supratęs, kad tai nepadės jam pasiekti gyvenimo tikslų, jis nedvejodamas viską metė ir pradėjo ruoštis pirmosios savo svajonės - kvapą gniaužiančios 40.000 km kelionės dviračiu - įgyvendinimui.
Kad būtų paprasčiau susipažinti su Marco, aš pateiksiu jo istoriją kaip trumpą interviu:
 
1. Kokia buvo tavo karjeros pradžia?
Baigęs verslo matematikos studijas pradėjau dirbti banke (Fortis). Šioje didelėje organizacijoje turėjau puikias sąlygas realizuoti save dirbdamas Anglijoje, Olandijoje, Belgijoje, Vokietijoje. Nuo pat pradžių viskas ėjosi puikiai. Netgi pavyko suderinti darbą ir savo maniją važinėjimuisi dviračiais: gyvendamas Levene (Belgijoje) kiekvieną dieną važinėdavau į darbą Briuselyje (per dieną susidarydavo iki 100km).
 
2. Kodėl tuomet nutraukei savo karjerą?
Mano didįjį apsisprendimą įtakojo daug veiksnių, tačiau pagrindinė priežastis buvo tai, kad aš supratau, jog toks darbas man trukdys pasiekti daugelį mano gyvenimo svajonių. Viena iš jų, kurią artimiausiu metu ir ketinu realizuoti, yra kelionė dviračiu iš Berlyno į Hanojų (Vietnamo sostinę).
 
3. Kodėl dviračiai ir ištvermės sportas?
Aš dievinu sportą ir “gamtai draugiškas” pramogas. Važinėjimas dviračiu puikiai apjungia šiuos du dalykus. Dviračius aš mėgau visuomet, o per paskutinius 3 metus tai tapo mano mėgstamiausia ištvermės sporto šaka. Pradėjęs užsiiminėti ultra ištvermės sportu (kuomet be sustojimo dviračiu važiuojama 30 valandų ar daugiau) galutinai supratau, kad dviratis yra viena iš sveikiausių ir nekenksmingiausių aplinkai transporto priemonių. Turiu svajonę, kad ateityje vis daugiau žmonių pamėgs dviračius ir rečiau sėsis į automobilį.
 
Na ir be abejo, ilgos kelionės dviračiu man reiškia nenutrūkstamą mėgavimasį mėgstama muzika, kuri mane įkvepia ir suteikia reikiamų jėgų.
 
4. Papasakok apie savo ilgiausią ir sunkiausią kelionę dviračiu.
Tai buvo 46 valandų 750km kelionė nesustojant per visą Vokietiją. Jos metu nemiegojau dvi naktis iš eilės. Gamtos sąlygos pasitaikė prastos - naktimis daug lijo, iš priekio dažnai pūtė smarkus vėjas, be to ir kelias buvo gana kalnuotas. Taigi, negaliu sakyti, kad kelionė buvo maloni. Iš kitos pusės, sunku apsakyti tą pakylėtą nuovargio jausmą po pirmų 200km, kuomet tave užvaldo kelionės dvasia - nenutrūkstama muzika, besikeičiantys gamtos vaizdai, kalnai (ypač naktį), nakties tyluma ir tamsa.
 
Iš tikrųjų planavau ilgesnę kelionę nei gavosi, tačiau po 750km važiavimo teko sustoti pamiegoti, kadangi nebegalėjau daugiau kovoti su siaubingu nuovargiu.
 
Kitas ne lengvesnis mano asmeninis iššūkis buvo bandyti pasiekti dviračio mynimo pasaulio rekordą.
 
5. Kokį pasaulio rekordą siekei pagerinti? Kodėl?
Buvau užsibrėžęs pagerinti dviračio mynimo nesustojant pasaulio rekordą. Tuometinis rekordas buvo 85 valandos arba 3 paros nenutrūkstamo mynimo. Ilgai ruošiausi šiam iššūkiui - treniruodavau ištvermę naktimis nemiegant, o minant dviratį. Taip pat, organizuodavau kelių dienų keliones dviračiu (minant be pailsėjimų). Deja, mano didžiam nusivylimui, kai jau buvau pasiruošęs mėginimui, iš Gineso pasaulio rekordų organizacijos gavau laišką, kad neseniai rekordas buvo pagerintas iki 135 valandų, kas reiškia 5 paros nenutrūkstamo mynimo. Šiai avantiūrai mano gydytojas griežtai nepritarė dėl pernelyg didelio pavojaus sveikatai ir aš nusprendžiau šį projektą sustabdyti. Beje, dabartinis rekordas jau siekia net 177 valandas, kas reiškia, jog reikia minti 7 paras nesustojant!
 
Rekordo buvau pasiryžęs siekti dėl kelių priežasčių, iš kurių viena buvo generalinis psichologinis ir fizinis pasiruošimas mano didžiąjai kelionei “Berlynas-Vietnamas 2008″.
 
6. Papasakok daugiau apie šią kelionę dviračiu iš Berlyno į Hanojų. Koks jos tikslas?
Tai kelerių metų trukmės arba maždaug 40.000 km kelionė, kurios metu aš su dviračiu ketinu iš Vokietijos sostinės Berlyno keliauti į Vietnamo sostinę Hanojų. Važiuodamas planuoju aplankyti kuo daugiau Europos bei Azijos šalių ir pažinti kuo daugiau skirtingų kultūrų. Be abejo, šioje kelionėje ruošiuosi išbandyti savo fizinių galimybių ribas - tiek miegant lauke žiemą prie -30, tiek visą dieną minant dviratį prie +30.
 
Pagrindinis projekto tikslas - suvokti, ištirti ir pristatyti pasauliui skirtingas kultūras bei jų žmonių požiūrius į gyvenimą. Taigi, planuoju kalbinti, imti interviu ir filmuoti vietinius gyventojus iš kiekvienos šalies. Filmuota medžiaga bei mano kelionės komentarai reguliariai bus publikuojami internete. Po kelionės bus montuojamas filmas, turiu minčių parašyti knygą.
 
Kalbant apie tikslus, šiuo projektu taip pat norėčiau prisidėti prie žmonių gerovės ir padėti jiems gauti reikiamą paramą, labdarą ar kitokią pagalbą. Šiuo metu jau bendrauju su keleta pagalbos organizacijų bei socialinių darbuotojų, tikiuosi pavyks kažką suorganizuoti.
 
Kaip bebūtų, projektas yra labai gyvas, nuolat vystomas ir pildomas naujomis idėjomis.
 
7. Kur keliaudamas ketini apsistoti?
Su savimi turėsiu miegmaišį, čiužinį ir palapinę. Tai puikus būdas būti nuo nieko nepriklausomam, susilieti su gamta ir tuo pačiu sutaupyti. Jeigu kelionės metu sutiksiu svetingų žmonių, jiems pasisiūlius mielai pernakvosiu pas juos.
 
8. Ar nebijai būti užpultas ar apiplėštas vietinių?
Nebijau. Šiuo metu mokausi išgyvenimo metodų bei savigynos, ginklo su savimi turėti neketinu. Manau, kad jeigu bus lemta man žūti, tai ir ginklas nepadės. Patirties semiuosi iš išgyvenimo guru Ruediger Nehberg, kurio knygas kaip tik šiuo metu intensyviai skaitau.

9. Ką darysi grįžęs po kelionės?
Jeigu sėkmingai įgyvendinsiu projekto tikslus, ateityje toliau dirbsiu toje pačioje srityje bei plėtosiu kelionės metu sukurtas idėjas. Beje, jau turiu ateityje numatęs daugiau panašių projektų.
 
—–
 
Nesiimu spręsti, ar Marco teisingai pasielgė nutraukdamas savo karjerą. Taip pat, negaliu patvirtinti, kad jo didysis projektas atneš jam ir pasauliui naudą, kurios tikimasi. Kaip bebūtų, smagu tokius “kitokius” žmones pažinti.
 
Sėkmės tau, Marco, ir laukiam tavęs važiuojant pro Lietuvą!

Rodyk draugams