BLOGas.lt
Naujausi įrašai
  Lėktuvų bilietai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

“Cloud computing” - naujoji interneto era

Kaip “Cloud computing” populiarėjimas įtakos įmones, užsiimančias IT PĮ kūrimu ir pardavimu? Pasak Gartner, pasikeitimai bus ženklūs. Didžiosios įmonės, kurios dirba pagal tradicinį modelį, norėdamos išsilaikyti arba augti bus priverstos keistis, kadangi priešingu atveju traukiantis rinkai trauksis ir jų pajamos. Iš kitos pusės, atsivers galimybės naujoms įmonėms užimti didesnę rinkos dalį. Taip pat, turėtų padidėti konkurencija, kadangi sumažėja rinkos geografiniai apribojimai, klientams lengviau galima palyginti perkamas PĮ paslaugas, neprisirišama prie technologinių platformų. Nors šis verslo modelis ir neturėtų greitai visiškai pakeisti dabartinio, Gartner prognozuoja, kad, pavyzdžiui, kompiuterių saugumo SaaS sprendimų dalis rinkoje iki 2013 metų patrigubės (nuo 20% iki 60%). Svarbu tai, kad įmonės internetą pradėtų traktuoti ne tik kaip komunikacijos kanalą, bet ir kaip pilnavertę įvairių paslaugų teikimo priemonę.Pastaraisiais metais daugelis IT ekspertų jau neabejoja, kad “Cloud computing” yra naujoji kompiuterinių technologijų vystymosi kryptis. Tendenciją patvirtina ir daugelis didžiųjų pasaulio IT kompanijų, perorientavusių savo verslą. Paskui jas atskuba ir mažesnės įmonės. Na o visų svarbiausia, kad tiek interneto vartotojai, tiek technologijos jau yra pasiruošę šiam kardinaliam pokyčiui.

Pagal apibrėžimą iš Wikipedia, “Cloud computing” (arba “naudojimasis kompiuteriu per debesį”) - tai per internetą vystomos ir naudojamos kompiuterinės technologijos. Perfrazuojant, techninės bei programinės įrangos išteklių naudojimas kaip paslaugos per internetą. Iš čia ir turime trumpinius: SaaS - Software as a Service ir HaaS - Hardware as a Service. Paprasčiausias ir bene seniausias pavyzdys - internetinis elektroninis paštas. Mes juo naudojamės per internetą, patys neturėdami nei pašto serverio programinės įrangos, nei techninės įrangos, kur jis veiktų, nei pašto programos.

Ankstesniame savo įraše jau minėjau kompiuterių naudojimo palyginimą su elektros vartojimu. Kadaise žmonės elektrą gamindavosi patys - dabar visi nedvejodami jungiasi prie bendro tinklo. Pagalvokime, O gal visgi apsimokėtų įsirengti patiems savo elektrinę (su generatoriumi, įtampos keitikliais, reguliatoriais ir pan.)? Juk tuomet nereikėtų kentėti nuo elektros sutrikimų ar įtampos šuolių. O ir įtampą bei galingumą galima būtų reguliuoti pagal poreikius :) Akivaizdu, neverta! Grįžtant prie IT - gal visgi irgi neverta kiekviename kompiuteryje kaupti unikalų (savitą) programų ir informacijos kratinį? Argi nebūtų patogu turėti galimybę su bet kuriuo kompiuteriu dirbti tarsi su savo (ta pati aplinka, tos pačios programos, visa mūsų informacija)? O jeigu vietoj programų siuntimų, instaliavimų ar konfigūravimų mes tiesiog išsirinktume mums reikalingą iš spalvotų interneto katalogų ir ją “įjungtume”? O kaip, jeigu asmeninių nuotraukų archyvo saugojimą patikėtume internetui? Nežinau kaip jums, bet man visai tai skamba labai viliojančiai.

Pasak Gartner analitikų, “Cloud computing” IT verslo pasaulyje atneš ne mažiau reikšmingesnių pokyčių nei tą padarė e-verslas. SaaS modelio populiarėjimą Gartner grindžia tiek didėjančia technologijų svarba mūsų kasdieniniame gyvenime, tiek virtualizacijos bei SOA (Service-Oriented Architecture) PĮ atsiradimu. Kaip bebūtų, be abejo, didžiausią įtaką daro dramatiškai augantis interneto populiarėjimas.

Google korporacija pasauliniu mastu yra viena didžiausių šios krypties pasekėjų (vystytojų). Pradžioje daugelį sugundžiusi nemokamu didelės talpos el. paštu, šiuo metu mus lepina įvairiausiomis aplikacijomis ir vis sparčiau jas tobulina bei kuria naujas. Google Docs - darbui su dokumentais, Google Calendar - planuoti dienotvarkę, Gmail, Google Groups ir Google Talk - bendravimui, Google Maps - jei reikia surasti adresą arba tiesiog norite geriau pažinti pasaulį, Google Finance - jei domitės finansais, galų gale Google Apps Engine - jeigu norite patys susikurti savo programą. Kas man labiausiai patinka tai, kad visos šios aplikacijos yra pilnai tarpusavyje integruotos.

Kaip “Cloud computing” populiarėjimas įtakos įmones, užsiimančias IT PĮ kūrimu ir pardavimu? Pasak Gartner, pasikeitimai bus ženklūs. Didžiosios įmonės, kurios dirba pagal tradicinį modelį, norėdamos išsilaikyti arba augti bus priverstos keistis, kadangi priešingu atveju traukiantis rinkai trauksis ir jų pajamos. Iš kitos pusės, atsivers galimybės naujoms įmonėms užimti didesnę rinkos dalį. Taip pat, turėtų padidėti konkurencija, kadangi sumažėja rinkos geografiniai apribojimai, klientams lengviau galima palyginti perkamas PĮ paslaugas, neprisirišama prie technologinių platformų.

Nors šis verslo modelis ir neturėtų greitai visiškai pakeisti dabartinio, Gartner prognozuoja, kad, pavyzdžiui, kompiuterių saugumo SaaS sprendimų dalis rinkoje iki 2013 metų patrigubės (nuo 20% iki 60%). Svarbu tai, kad įmonės internetą pradėtų traktuoti ne tik kaip komunikacijos kanalą, bet ir kaip pilnavertę įvairių paslaugų teikimo priemonę.

Šiame video pateikiamos įvairios IT profesionalų nuomonės apie “Cloud computing” reiškinį (Web 2.0 Expo, 2008):

Kam reikalingas SEO?

Anksčiau tik tarp IT specialistų žinomas paslaptingas žodis „SEO“ dabar jau vis dažniau minimas ir rinkodaros specialistų ar net vadovų tarpe. Kaip bebūtų, daugumai jų tai visdar mažai suprantamas ir nereikšmingas terminas. O kaip yra iš tikrųjų?..

SEO (angliškai „Search Engine Optimization“), paprastai tariant, yra internetinės svetainės optimizavimo procesas, kurio metu siekiama ją padaryti kuo lengviau surandamą per paieškos sistemas. Kitaip sakant, svetainė yra modifikuojama taip, kad ieškant pagal tam tikrus raktinius žodžius ji atsidurtų pirmame paieškos rezultatų puslapyje ir kuo aukščiau – idealiu atveju pirmoje pozicijoje. Daugumoje atvejų optimizavimas atliekamas populiariausiajai Google paieškai.

Praeitam dešimtmetyje „SEO“ galbūt būtų išties skambėjęs juokingai, tačiau dabar, kai Lietuvoje beveik kas antras žmogus naudojasi internetu, o apie 80% žmonių jiems reikiamus svetaines randa per paieškos svetaines, SEO yra laikoma rimta internetinio marketingo strategija.

SEO, skirtingai nei kitos interneto marketingo strategijos, nėra orientuota į lankytojų priviliojimą įvairiausiais spalvotais reklaminiais baneriais ar intriguojančiais el. laiškais. Priešingai, lankytojas į puslapį ateina savo noru, kadangi jis jį rado kaip labiausiai atitinkantį jo įvestai paieškos užklausai. Tikėtina, kad toks lankytojas puslapyje išbus ilgiau ir yra kur kas vertingesnis.

Nors pasaulyje apstu stambių specializuotų SEO kompanijų, panašu, kad Lietuvoje didieji žaidėjai SEO rinkos kol kas dar nemato ir tokių paslaugų neteikia. Žinant šių dienų ekonomines problemas, panašu, kad ateinančius kelis metus tendencijos išsilaikys. Tuo tarpu pastaraisiais metais randasi vis daugiau smulkesnių įmonių, kurios savo internetiniuose puslapiuose akcentuoja SEO svarbą kiekvienai įmonei ir giriasi, jog gali profesionaliai svetainę patalpinti Google paieškos rezultatų viršuje. Bet ar tikrai tai aktualu visoms kompanijoms?

Internetiniams naujienų portalams, elektroninėms parduotuvėms bei kitoms svetainėms, kurios teikia paslaugas internetu, SEO svarba neabejotina. Tačiau kiek tai aktualu pvz įmonei, kuri gamina betono gaminius ir jos pagrindiniai klientai yra keliolika stambiausių Baltijos šalių statybos kompanijų? Arba kiek tai svarbu didelei tarptautinei logistikos kompanijai, teikiančiai visų rūšių transporto bei sandėliavimo paslaugas?

Norint atsakyti į šį klausimą, siūlau iš vienos pusės įvertinti reikiamas kompanijos metines investicijas į SEO, įskaičiuojant tiek pradinę analizę, tiek išlaidas į nuolatinį svetainės vystymą bei jos turinio atnaujinimą. Iš kitos pusės siūlau suskaičiuoti papildomas pajamas, kurias galima gauti iš per internetą atėjusių naujų klientų.  Bandant prognozuoti pajamas reikėtų atsakyti į šiuos klausimus:

  • Koks procentas iš visų į svetainę atėjusių lankytojų papuola į tikslinę auditoriją?
  • Koks procentas iš visų į svetainę atėjusių lankytojų taps klientais?
  • kiek svarbu yra įmonės matomumas ir jos vardo žinomumas internete?

Pvz., verslas verslui (B2B) atveju tikslinė auditorija dažniausiai yra įmonių vadovai, kurie kur kas rečiau naršo internete. Taigi, atrodytų lankomumas daug naudos neduos, tačiau galbūt per internetą didinant įmonės vardo žinomumą, klientai vėliau ateis vedini rekomendacijų?..

Į šiuos klausimus didžiajai daliai Lietuvos įmonių paprastai gana sunku atsakyti, dėl ko greičiausiai jos ir nesiryžta investuoti į šią naują ir dar mažai paplitusią marketingo priemonę. Taigi, manau SEO siūlančios įmonės pirmiausiai nuo to ir turėtų pradėti pardavinėti savo paslaugas.

LinkedIn.com populiarėjimas įgauna pagreitį

Dan Nye, LinkedIn CEO

2002 metų pabaigoje įkurtas verslo bei profesinių ryšių socialinis tinklapis LinkedIn pastaraisiais metais demonstruoja ypač intensyvų augimą. Šios vasaros viduryje portalas turėjo apie 20 milijonų registruotų naudotojų, tuo tarpu lapkritį jų priskaičiuojama jau virš 30 milijonų. LinkedIn – neabejotinas tokio tipo portalų lyderis pasaulyje. Ir nors jis ir nepapuola į populiariausių socialinių tinklapių dešimtuką ir yra daugiau nei 4 kartus mažesnis už pirmaujantį tinklapį Facebook, pastaruoju metu neretai minimas kaip vienas perspektyviausių socialinių tinklapių projektų.

Tokį pastarųjų metų populiarėjimą daugiausiai lėmė sistemingas ir kryptingas tinklapio funkcionalumo vystymas, atsižvelgiant į interneto raidos tendencijas. Per paskutinį pusmetį LinkedIn padvigubino išorinių investicijų sumą, taigi yra laukiama dar intensyvesnė ir agresyvesnė tinklapio plėtra. Be abejo, tinklapio augimą paskatino ir išorinės aplinkybės, tokios kaip bendros socialinių tinklapių populiarėjimo tendencijos bei užgriuvusi ekonominė krizė, pastaruoju metu kaip reikiant sujudinusi darbo rinką.

Pirmus gyvavimo metus LinkedIn suteikė naudotojams galimybę tinklapyje turėti savo profilį su gyvenimo aprašymu ir kaupti pažįstamų asmenų kontaktus, o priemonių bendrauti ir dalintis informacija nebuvo. Pastaraisiais metais tinklapio savininkai pagaliau suprato, jog reikia pradėti vystyti tinklapio funkcionalumą, kuris leistų naudotojams bendrauti ir dalintis informacija. Taigi, neužilgo atsirado galimybė dėti darbo skelbimus, naudotojams burtis į grupes ir diskutuoti, uždavinėti viešai klausimus. Naudotojai džiaugsmingai kibo naudotis naujai pateiktomis funkcijomis ir tinklapio populiarumas pradėjo augti.

Be abejo didžiausia pastarųjų dienų LinkedIn naujovė yra įdiegta galimybė trečioms šalims kurti ir integruoti į tinklapį įvairias aplikacijas (applications). Beje, šį žingsnį kažkada vienas pirmųjų žengė Facebook, kas manau ir suteikė jam didžiausią išskirtinumą bei padėjo taip greitai išpopuliarėti. LinkedIn pasirinko šiek tiek atsargesnę strategiją ir aplikacijas leido kurti tik su jų pačių sutikimu. Rezultate, šiuo metu yra pristatytos tik 9 interneto milžinų sukurtos aplikacijos, pvz.: Amazon skaitomų knygų sąrašas, Google prezentacija, WordPress blogo įrašai ir pan. Tokios strategijos privalumas - geresnė puslapio funkcionalumo bei turinio kokybė. Kaip minusą įvardinčiau lėtesnę plėtrą į mažesnes šalis (pvz.: Amazon.com lietuviškų knygų yra labai nedaug, taigi Lietuvos naudotojams reiks palaukti, kol analogišką aplikaciją pagamins Lietuvos kompanijos arba Amazon.com įsigis pakankamai lietuviškų knygų).

Nesu skeptikas, bet manau, kad Lietuvoje vietiniai tokio tipo tinklapiai (pvz.: Pros.lt) turi mažai šansų konkuruoti su LinkedIn ir ilgoje perspektyvoje yra pasmerkti išnykti. Tai lems tiek tikėtinas rimtų investicijų stygius reikiamam funkcionalumui vystyti, tiek pasaulio ir interneto globalizacijos tendencijos. Mes, šiuolaikiniai interneto naudotojai, nenorime priklausyti ir dalyvauti keliuose vienos paskirties socialiniuose tinklapiuose – mes norime prisijungti į vieną tinklapį, kuriame rasime visus (neapsiribojant Lietuva) mums reikiamus asmenis ir turėsime visas įmanomas priemones bendrauti bei keistis informacija. Mano manymu, kol kas arčiausiai šios vizijos yra LinkedIn.com.

Vertėtų paminėti, jog didesnę dalį LinkedIn naudotojų sudaro informacinių technologijų profesionalai. Visgi, manau, kuo toliau, tuo daugiau jungsis ir kitų verslo šakų atstovai.

Įdomu tai, kad vidutinis LinkedIn naudotojas yra 41 metų amžiaus. Tai turėtų padėti didiesiems skeptikams galutinai įsitikinti, kad LinkedIn yra rimtas, šiuolaikinis verslo įrankis.

P.S. Tiems, kas dar nežino, kam reikalingas LinkedIn.com, siūlau pažiūrėti šį video, kuriame trumpai pristatoma LinkedIn esmė.