Internetas. Verslas. Technologijos.

Šį rudenį buvau kelioms dienoms nuvykęs į Berlyną ir ten susipažinau su įdomiu žmogumi, apie kurį norėčiau Jums daugiau papasakoti. 28 metų vokietis Marco Loechner man pasirodė ypatingas dėl savo atsidavimo dviračių sportui, drąsos bei pasiryžimo siekiant išbandyti savo fizines galimybes bei įgyvendinti gyvenimo svajones. Pradėjęs sėkmingą karjerą banke ir supratęs, kad tai nepadės jam pasiekti gyvenimo tikslų, jis nedvejodamas viską metė ir pradėjo ruoštis pirmosios savo svajonės - kvapą gniaužiančios 40.000 km kelionės dviračiu - įgyvendinimui.
Kad būtų paprasčiau susipažinti su Marco, aš pateiksiu jo istoriją kaip trumpą interviu:
 
1. Kokia buvo tavo karjeros pradžia?
Baigęs verslo matematikos studijas pradėjau dirbti banke (Fortis). Šioje didelėje organizacijoje turėjau puikias sąlygas realizuoti save dirbdamas Anglijoje, Olandijoje, Belgijoje, Vokietijoje. Nuo pat pradžių viskas ėjosi puikiai. Netgi pavyko suderinti darbą ir savo maniją važinėjimuisi dviračiais: gyvendamas Levene (Belgijoje) kiekvieną dieną važinėdavau į darbą Briuselyje (per dieną susidarydavo iki 100km).
 
2. Kodėl tuomet nutraukei savo karjerą?
Mano didįjį apsisprendimą įtakojo daug veiksnių, tačiau pagrindinė priežastis buvo tai, kad aš supratau, jog toks darbas man trukdys pasiekti daugelį mano gyvenimo svajonių. Viena iš jų, kurią artimiausiu metu ir ketinu realizuoti, yra kelionė dviračiu iš Berlyno į Hanojų (Vietnamo sostinę).
 
3. Kodėl dviračiai ir ištvermės sportas?
Aš dievinu sportą ir “gamtai draugiškas” pramogas. Važinėjimas dviračiu puikiai apjungia šiuos du dalykus. Dviračius aš mėgau visuomet, o per paskutinius 3 metus tai tapo mano mėgstamiausia ištvermės sporto šaka. Pradėjęs užsiiminėti ultra ištvermės sportu (kuomet be sustojimo dviračiu važiuojama 30 valandų ar daugiau) galutinai supratau, kad dviratis yra viena iš sveikiausių ir nekenksmingiausių aplinkai transporto priemonių. Turiu svajonę, kad ateityje vis daugiau žmonių pamėgs dviračius ir rečiau sėsis į automobilį.
 
Na ir be abejo, ilgos kelionės dviračiu man reiškia nenutrūkstamą mėgavimasį mėgstama muzika, kuri mane įkvepia ir suteikia reikiamų jėgų.
 
4. Papasakok apie savo ilgiausią ir sunkiausią kelionę dviračiu.
Tai buvo 46 valandų 750km kelionė nesustojant per visą Vokietiją. Jos metu nemiegojau dvi naktis iš eilės. Gamtos sąlygos pasitaikė prastos - naktimis daug lijo, iš priekio dažnai pūtė smarkus vėjas, be to ir kelias buvo gana kalnuotas. Taigi, negaliu sakyti, kad kelionė buvo maloni. Iš kitos pusės, sunku apsakyti tą pakylėtą nuovargio jausmą po pirmų 200km, kuomet tave užvaldo kelionės dvasia - nenutrūkstama muzika, besikeičiantys gamtos vaizdai, kalnai (ypač naktį), nakties tyluma ir tamsa.
 
Iš tikrųjų planavau ilgesnę kelionę nei gavosi, tačiau po 750km važiavimo teko sustoti pamiegoti, kadangi nebegalėjau daugiau kovoti su siaubingu nuovargiu.
 
Kitas ne lengvesnis mano asmeninis iššūkis buvo bandyti pasiekti dviračio mynimo pasaulio rekordą.
 
5. Kokį pasaulio rekordą siekei pagerinti? Kodėl?
Buvau užsibrėžęs pagerinti dviračio mynimo nesustojant pasaulio rekordą. Tuometinis rekordas buvo 85 valandos arba 3 paros nenutrūkstamo mynimo. Ilgai ruošiausi šiam iššūkiui - treniruodavau ištvermę naktimis nemiegant, o minant dviratį. Taip pat, organizuodavau kelių dienų keliones dviračiu (minant be pailsėjimų). Deja, mano didžiam nusivylimui, kai jau buvau pasiruošęs mėginimui, iš Gineso pasaulio rekordų organizacijos gavau laišką, kad neseniai rekordas buvo pagerintas iki 135 valandų, kas reiškia 5 paros nenutrūkstamo mynimo. Šiai avantiūrai mano gydytojas griežtai nepritarė dėl pernelyg didelio pavojaus sveikatai ir aš nusprendžiau šį projektą sustabdyti. Beje, dabartinis rekordas jau siekia net 177 valandas, kas reiškia, jog reikia minti 7 paras nesustojant!
 
Rekordo buvau pasiryžęs siekti dėl kelių priežasčių, iš kurių viena buvo generalinis psichologinis ir fizinis pasiruošimas mano didžiąjai kelionei “Berlynas-Vietnamas 2008″.
 
6. Papasakok daugiau apie šią kelionę dviračiu iš Berlyno į Hanojų. Koks jos tikslas?
Tai kelerių metų trukmės arba maždaug 40.000 km kelionė, kurios metu aš su dviračiu ketinu iš Vokietijos sostinės Berlyno keliauti į Vietnamo sostinę Hanojų. Važiuodamas planuoju aplankyti kuo daugiau Europos bei Azijos šalių ir pažinti kuo daugiau skirtingų kultūrų. Be abejo, šioje kelionėje ruošiuosi išbandyti savo fizinių galimybių ribas - tiek miegant lauke žiemą prie -30, tiek visą dieną minant dviratį prie +30.
 
Pagrindinis projekto tikslas - suvokti, ištirti ir pristatyti pasauliui skirtingas kultūras bei jų žmonių požiūrius į gyvenimą. Taigi, planuoju kalbinti, imti interviu ir filmuoti vietinius gyventojus iš kiekvienos šalies. Filmuota medžiaga bei mano kelionės komentarai reguliariai bus publikuojami internete. Po kelionės bus montuojamas filmas, turiu minčių parašyti knygą.
 
Kalbant apie tikslus, šiuo projektu taip pat norėčiau prisidėti prie žmonių gerovės ir padėti jiems gauti reikiamą paramą, labdarą ar kitokią pagalbą. Šiuo metu jau bendrauju su keleta pagalbos organizacijų bei socialinių darbuotojų, tikiuosi pavyks kažką suorganizuoti.
 
Kaip bebūtų, projektas yra labai gyvas, nuolat vystomas ir pildomas naujomis idėjomis.
 
7. Kur keliaudamas ketini apsistoti?
Su savimi turėsiu miegmaišį, čiužinį ir palapinę. Tai puikus būdas būti nuo nieko nepriklausomam, susilieti su gamta ir tuo pačiu sutaupyti. Jeigu kelionės metu sutiksiu svetingų žmonių, jiems pasisiūlius mielai pernakvosiu pas juos.
 
8. Ar nebijai būti užpultas ar apiplėštas vietinių?
Nebijau. Šiuo metu mokausi išgyvenimo metodų bei savigynos, ginklo su savimi turėti neketinu. Manau, kad jeigu bus lemta man žūti, tai ir ginklas nepadės. Patirties semiuosi iš išgyvenimo guru Ruediger Nehberg, kurio knygas kaip tik šiuo metu intensyviai skaitau.

9. Ką darysi grįžęs po kelionės?
Jeigu sėkmingai įgyvendinsiu projekto tikslus, ateityje toliau dirbsiu toje pačioje srityje bei plėtosiu kelionės metu sukurtas idėjas. Beje, jau turiu ateityje numatęs daugiau panašių projektų.
 
—–
 
Nesiimu spręsti, ar Marco teisingai pasielgė nutraukdamas savo karjerą. Taip pat, negaliu patvirtinti, kad jo didysis projektas atneš jam ir pasauliui naudą, kurios tikimasi. Kaip bebūtų, smagu tokius “kitokius” žmones pažinti.
 
Sėkmės tau, Marco, ir laukiam tavęs važiuojant pro Lietuvą!