Internetas. Verslas. Technologijos.

Laikas nuo laiko mane kažkokiu būdu pasiekia nuoroda į kokią nors beprasmę svetainę, kuri nesuteikia naujos informacijos ir apskritai neturi jokios vertės. Viena iš paskutiniųjų buvo arjaukaledos.lt. Užėjus į svetainę yra tiesiog pateikiamas atsakymas “Dar ne”. Turbūt atėjus kalėdoms gausime atsakymą “Jau”. Genialu, ar ne? :) O dabar įdomioji dalis - šis “šedevras” vidutiniškai per dieną sulaukia ~4.000 unikalių lankytojų. Ir beje, lankomumas kasdien vis kyla. O jeigu toks projektas peržengtų Lietuvos ribas? Manau, tuomet lankomumas būtų net 10.000 ar 100.000 žmonių per dieną!

Nežinau kaip jus, bet mane tai žavi. Internetas visgi unikali terpė, kur galima privilioti didžiulią lankytojų auditoriją su visišku niekalu. O juk kiek laikraščių leidėjai, TV laidų prodiuseriai ar galų gale tie patys didelių interneto svetainių kūrėjai įdeda laiko, kurybinių bei finansinių pastangų, kol sukuria kažką unikalaus, įdomaus ir vertingo, kas trauktų žmones. Juokinga, kai tą patį gali padaryti paprastas internautas, turintis humoro jausmą bei šiek tiek IT žinių.

Dalis tokio pobūdžio svetainių yra nekomercinės ir greičiausiai yra sukurtos programuotojų, kurie neturėjo ką veikti arba tiesiog norėjo nustebinti draugus. Jos paprastai turi aiškią pagrindinę idėją, už kurios neslypi joks komercinis tikslas uždirbti pinigų, išgarsėti ar reklamuoti kokį nors prekinį ženklą. Tuo tarpu nemažai tokių beprasmių svetainių, manyčiau, yra kuriamos su mintimi uždirbti pinigų. Tai iš karto galima pastebėti iš gausybės, dažnai akį rėžiančių, banerių, skelbimų ar kitokios formos reklamų. Štai čia iškilo man klausimas - Kiek gi tokiu būdu įmanoma uždirbti?..

Sveikas protas sako, kad tokios beprasmės idėjos yra trumpalaikės ir vienkartinės. Be to, lankytojų srautas nekokybiškas (t.y. sunku juos charakterizuoti), dėl ko užsakovai gali nenorėti talpinti reklamos. Kita vertus, juk yra būdų svetainei suteikti didesnę vertę. Štai pavyzdžiui, priverskite lankytojus įvesti gimimo datą ir jūs jau turite informaciją apie lankytojų amžių. Pasiūlykite jiems įvesti savo el. pašto adresą (kaip tą padarė arjaukaledos.lt) ir jūs jau turite netrumpą el. pašto adresų sąrašą ateities brukalams.

Nors pats neturiu patirties vystant tokius projektus, nuojauta man sako, kad nors ir beprasmė, bet su gera idėja, svetainė gali būti pelninga. O ką manote Jūs?

—

Keletas man užkliuvusių egzempliorių:

• clickclickclick.com - puikus pavyzdys, kaip galima pilietinį išdidumą išnaudoti laiko švaistymui. Beje, lietuviai aštuonioliktoje vietoje.
• iiiiiiii.com, ooooiiii.com, lalalaa.com - serija dainuojančių visiškai beprasmių (bet kažkuo linksmų) svetainių.
• badgerbadgerbadger.com - kažkada netikėtą virusinį efektą sukėlęs nesibaigianti animacija su keista muzika.
• asdf.com - beprasmė puslapio idėja kaip ir daugelis puslapio forumo temų (pvz.: tema “Užbaikime šią temą”, kurioje yra jau ~40.000 įrašų iš esmės apie nieką).
• papertoilet.com - be komentarų.
• 2on.com - pagal mistines formules iš tavo vardo ir pavardės
  išskaičiuojami įvairūs “tau tinkantys” arba “tave atitinkantys” dalykai.
• fm.lt - ši svetainė gal vienintelis iš visų čia paminėtų suteikia
  lankytojui kažkokią vertę. Kaip bebūtų, tai yra vienas puslapis, turintis
  keliolika statinių nuorodų bei galimybę jas reitinguoti.

Rodyk draugams

Dan Nye, LinkedIn CEO

2002 metų pabaigoje įkurtas verslo bei profesinių ryšių socialinis tinklapis LinkedIn pastaraisiais metais demonstruoja ypač intensyvų augimą. Šios vasaros viduryje portalas turėjo apie 20 milijonų registruotų naudotojų, tuo tarpu lapkritį jų priskaičiuojama jau virš 30 milijonų. LinkedIn – neabejotinas tokio tipo portalų lyderis pasaulyje. Ir nors jis ir nepapuola į populiariausių socialinių tinklapių dešimtuką ir yra daugiau nei 4 kartus mažesnis už pirmaujantį tinklapį Facebook, pastaruoju metu neretai minimas kaip vienas perspektyviausių socialinių tinklapių projektų.

Tokį pastarųjų metų populiarėjimą daugiausiai lėmė sistemingas ir kryptingas tinklapio funkcionalumo vystymas, atsižvelgiant į interneto raidos tendencijas. Per paskutinį pusmetį LinkedIn padvigubino išorinių investicijų sumą, taigi yra laukiama dar intensyvesnė ir agresyvesnė tinklapio plėtra. Be abejo, tinklapio augimą paskatino ir išorinės aplinkybės, tokios kaip bendros socialinių tinklapių populiarėjimo tendencijos bei užgriuvusi ekonominė krizė, pastaruoju metu kaip reikiant sujudinusi darbo rinką.

Pirmus gyvavimo metus LinkedIn suteikė naudotojams galimybę tinklapyje turėti savo profilį su gyvenimo aprašymu ir kaupti pažįstamų asmenų kontaktus, o priemonių bendrauti ir dalintis informacija nebuvo. Pastaraisiais metais tinklapio savininkai pagaliau suprato, jog reikia pradėti vystyti tinklapio funkcionalumą, kuris leistų naudotojams bendrauti ir dalintis informacija. Taigi, neužilgo atsirado galimybė dėti darbo skelbimus, naudotojams burtis į grupes ir diskutuoti, uždavinėti viešai klausimus. Naudotojai džiaugsmingai kibo naudotis naujai pateiktomis funkcijomis ir tinklapio populiarumas pradėjo augti.

Be abejo didžiausia pastarųjų dienų LinkedIn naujovė yra įdiegta galimybė trečioms šalims kurti ir integruoti į tinklapį įvairias aplikacijas (applications). Beje, šį žingsnį kažkada vienas pirmųjų žengė Facebook, kas manau ir suteikė jam didžiausią išskirtinumą bei padėjo taip greitai išpopuliarėti. LinkedIn pasirinko šiek tiek atsargesnę strategiją ir aplikacijas leido kurti tik su jų pačių sutikimu. Rezultate, šiuo metu yra pristatytos tik 9 interneto milžinų sukurtos aplikacijos, pvz.: Amazon skaitomų knygų sąrašas, Google prezentacija, WordPress blogo įrašai ir pan. Tokios strategijos privalumas - geresnė puslapio funkcionalumo bei turinio kokybė. Kaip minusą įvardinčiau lėtesnę plėtrą į mažesnes šalis (pvz.: Amazon.com lietuviškų knygų yra labai nedaug, taigi Lietuvos naudotojams reiks palaukti, kol analogišką aplikaciją pagamins Lietuvos kompanijos arba Amazon.com įsigis pakankamai lietuviškų knygų).

Nesu skeptikas, bet manau, kad Lietuvoje vietiniai tokio tipo tinklapiai (pvz.: Pros.lt) turi mažai šansų konkuruoti su LinkedIn ir ilgoje perspektyvoje yra pasmerkti išnykti. Tai lems tiek tikėtinas rimtų investicijų stygius reikiamam funkcionalumui vystyti, tiek pasaulio ir interneto globalizacijos tendencijos. Mes, šiuolaikiniai interneto naudotojai, nenorime priklausyti ir dalyvauti keliuose vienos paskirties socialiniuose tinklapiuose – mes norime prisijungti į vieną tinklapį, kuriame rasime visus (neapsiribojant Lietuva) mums reikiamus asmenis ir turėsime visas įmanomas priemones bendrauti bei keistis informacija. Mano manymu, kol kas arčiausiai šios vizijos yra LinkedIn.com.

Vertėtų paminėti, jog didesnę dalį LinkedIn naudotojų sudaro informacinių technologijų profesionalai. Visgi, manau, kuo toliau, tuo daugiau jungsis ir kitų verslo šakų atstovai.

Įdomu tai, kad vidutinis LinkedIn naudotojas yra 41 metų amžiaus. Tai turėtų padėti didiesiems skeptikams galutinai įsitikinti, kad LinkedIn yra rimtas, šiuolaikinis verslo įrankis.

P.S. Tiems, kas dar nežino, kam reikalingas LinkedIn.com, siūlau pažiūrėti šį video, kuriame trumpai pristatoma LinkedIn esmė.

Rodyk draugams

Žiūrinėjau prezentacijas iš neseniai (prieš keletą savaičių) Londone vykusios konferencijos „Future of Web applications 2008” ir mane labai sudomino kanadiečio Sun Microsystems interneto technologijų direktoriaus Tim Bray prezentacija netikėtu pavadinimu „Fear factor“ (arba “Getting Through the Tough Times”). Joje jis išdėstė savo požiūrį ir idėjas verslininkams bei interneto profesionalams pastarųjų mėnesių finansinės krizės kontekste. Jo nuomone, įsivažiuojančios ekonomikos krizės grėsmė reali, todėl privalu keisti požiūrį į daugelį dalykų tučtuojau. Nebandysiu atpasakoti visų jo išsakytų minčių, tačiau norėčiau išskirti keletą įdomesnių:

1. Tim Bray tikina, kad šiuo metu parduodant klientui sistemos diegimo projektą reikėtų pamiršti apie „krioklio“ (Waterfall) principu sudarytą projekto etapų planą. Pasak jo, daugelio įmonių vadovams dabar rūpi kaip išgyventi ir kaip gauti apyvartinių lėšų artimiausiais mėnesiais, todėl jie tikrai nesutiks mokėti didelių pinigų už projektą, kurio naudą galės pajusti tik po metų. Vietoje „krioklio“ Tim siūlo taikyti lankstų (Agile) projekto valdymo principą, kuris leidžia klientui pirmus rezultatus gauti labai greitai.Galvojant apie situaciją Lietuvoje iš dalies su Tim nuomone sutinku, tačiau visgi manau, kad pas mus būtinybės kuo skubiau keisti projektų vykdymo metodiką (motyvuojant finansine krize) dar nėra. Tikėkimės, kad jos ir nebus.
2. Kita įdomi mintis buvo apie nemokamas atviro kodo programas, kurios, pasak Tim, šiuo metu turėtų būti ypač patrauklios dėl pačios paprasčiausios priežasties – įmonės pastaruoju metu labai atidžiai skaičiuoja išlaidas ir ypatingai nenoriai mokės už programinės įrangos licencijas.Pritariu autoriaus nuomonei ir tik galėčiau pridėti, jog Lietuvoje ši tendencija jaučiama ypač tarp smulkesnių įmonių. Stambiosios visgi dažniausiai renkasi patikimą, solidžią, gerai žinomą programinę įrangą.
3. Argumentuodamas dabartiniu įmonių nenoru investuoti didelius pinigus projekto pradžioje, Tim Bray pabrėžia, jog dabar pats metas svarstyti apie PĮ paslaugos verslo modelį, nes kaip tik tokiu atveju nėra didelių įsigijimo ir diegimo kaštų, o svarbiausia – įmonės beveik iš karto gali pradėti naudotis sistema ir gauti naudą.Įdomus pavyzdys: kažkada elektra buvo įdomi, nauja technologija ir organizacijos (ar asmenys) turėdavo savo elektrikus ar net elektros generatorius, tačiau po kažkurio laiko ši technologija tapo paslauga ir dabar tai yra mums visiškai įprasta. Panašia linkme juda ir IT.Pasaulyje perėjimo iš IT įsigijimo į IT paslaugas tendencijos yra labai aiškiai juntamos, po truputį jos ateina ir į Lietuvą.
4. Kita įdomi išsakyta mintis buvo paskatinimas įmonėms tapti „klientų pokalbio dalyviais“, t.y. suteikti jiems priemones tarpusavyje bendrauti ir įsijungti į pokalbį.  Tim Bray siūlo pačioms įmonėms vos ne kurti savo pačių socialinius tinklus. Pvz.: atsidarote banke sąskaitą ir gaunate pakvietimą prisijungti prie banko socialinio tinklo.Kaip bebūtų, šiuo metu įmonės to nedaro, nes bijo, jog žmonės „prišnekės“ blogų dalykų. Šitoje vietoje Tim argumentas aiškus: ar jūs dalyvausite, ar nedalyvausite, klientai vis tiek kalbėsis – taigi, tuomet jau geriau būti to pokalbio dalyviais.
5. Nemažai naudingų patarimų Tim pažeria ir samdomiems darbuotojams. Jis skatina programuotojus neprisirišti prie vienos technologijos ir mokytis naujų, dizaineriams prireikus siūlo nevengti pabandyti programuoti ir atvirkščiai.Taip pat, Tim Bray pabrėžia, kad šiais laikais (ypač interneto profesionalams) itin svarbu yra būti žinomiems internete. Jis pats teigia, kad rinkdamasis darbuotojus jis, peržvelgęs CV, pirmiausia ieško informacijos apie tą žmogų internete. Neradus – praktiškai nelieka šansų būti priimtam. Taigi, dalyvavimas forumuose, straipsnių rašymas, priklausymas socialiniems tinklams, galų gale bloginimas – visa tai charakterizuoja žmogų ir parodo jo, kaip specialisto, vertę.Manau visi sutiksite, kad Lietuvoje situacija tokia pati ir dažnas darbdavys rinkdamasis darbuotoją būtinai surenka jo vardą ir pavardę google.lt.

Reziumuojant: netgi jeigu ir Tim Bray (kaip jis pats save pavadino, „nervingo seno vyriškio“) prognozuojamas sunkus rytojus tėra paranojiški prasimanymai, visos jo išsakytos mintys ir idėjos yra lygiai taip pat vertingos ir padės mums eiti į šviesesnį rytojų.

Rodyk draugams